Venų varikozės gydymas

Venų varikozė yra ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema. Venų varikozė yra akivaizdus lėtinio venų nepakankamumo požymis, kurį, kaip manoma, sukelia venų sienelių pakitimai, dėl kurių jų elastingumas skiriasi nuo sveikų venų¹. Venų varikozė įprastai atsiranda dėl išsiplėtusių venų, pažeistų venų vožtuvų arba dėl šių abiejų priežasčių, nors tai gali būti ir giliųjų venų trombozės pasekmė¹.

Rizikos veiksniai: venų ligos šeimoje, moteriška lytis, vyresnis amžius; lėtinis padidėjęs pilvo spaudimas dėl nutukimo, nėštumo, lėtinio vidurių užkietėjimo ar naviko; ilgalaikis stovėjimas².

Kaip ji gydoma?

Venų varikozė gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, infekcijų, opų ir trombų atsiradimą². Todėl labai svarbu pradėti ją gydyti kuo anksčiau³. Renkantis gydymą reikia atsižvelgti į paciento simptomus ir pageidavimus. Pradinėse ligos stadijose geriau taikyti konservatyvų gydymą. Jį sudaro kompresinė terapija, poilsis pakeltomis kojomis ir gyvensenos pokyčiai: fiziniai pratimai, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimas ir kojų tinimo profilaktika. Be to, svarbu vengti ir koreguojamų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, antsvorio². Šių priemonių poveikį sustiprina venotoniniai vaistai, skirti simptomams, ypač edemai, gydyti⁴.Jie veikia makro ir mikrocirkuliaciją, venų sieneles ir vožtuvus, mažina uždegiminę reakciją ir koreguoja mechanizmus, sukeliančius venų hipertenziją. Keliaujant karštose šalyse sunku taikyti elastinės kompresijos terapiją, venoaktyvūs vaistai yra vienintelė alternatyva ankstyvos stadijos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti⁵.

Ar galima pašalinti varikozės pažeistas venas?

Kai venų varikozė yra labiau pažengusi, reikalingas chirurginis gydymas, kurio tikslas – stabdyti kraujo refliuksą, atkurti normalią kraujotaką ir pašalinti varikozės pažeistas venas, kad būtų nuslopinti simptomai ir išvengta komplikacijų^{2, 4}. Chirurginio metodo pasirinkimas priklauso nuo venų varikozės tipo ir kiekvieno konkretaus atvejo pagal galimas gydymo komplikacijas. Dažniausiai taikomi šie chirurginiai metodai²:

• Terminė abliacija. Pažeistos venos suardomos lazeriu išoriškai arba įvedant jį į veną per kateterį². Yra du būdai:
  • Išorinė terminė abliacija lazeriu: tinka žvaigždinėms venoms (teleangiektazijoms) gydyti².
  • Endoveninė terminė abliacija (lazeriu arba radijo bangomis): stambesnėms venoms².
• Endoveninė skleroterapija: ultragarsu suleidžiama medžiaga, kuri sukelia uždegimą ir užkemša veną. Dažniausiai taikoma smulkioms (1–3 mm) ir vidutinio dydžio (3–5 mm) venoms².
• Chirurginė operacija: chirurginės strategijos esmė – stabdyti refliuksą poodinėse venose, t. y. jas pašalinti. Nors ir plačiai taikoma, pastaruoju metu ji keičiama naujesniais metodais kaip terminė abliacija arba skleroterapija, užtikrinančiais greitesnį sveikimą². Lazerinė terminė abliacija toleruojama geriau nei skleroterapija ar chirurginė operacija, turi mažiau nepageidaujamų poveikių ir yra panašiai veiksminga².

Chirurginė operacija ilgai buvo laikoma geriausiu venų varikozės gydymo būdu. Tačiau pastaruoju metu sukurta naujų diagnostikos metodų, pavyzdžiui, Doplerio ultragarsinis tyrimas, padėjusių sukurti ne tokius agresyvius, bet ne mažiau veiksmingus naujus chirurginius gydymo metodus. Ilgainiui požiūris pasikeitė: nuo geriausio venų varikozės gydymo metodo pereita prie geriausio gydymo kiekvienam konkrečiam pacientui⁶.