Simptomai
Gydymas
Hemorojus
3/28/2024
Dėstytojas studentų paklausė apie „geriausią“ ir „blogiausią“ ligas. Maloniausia yra niežulys, nes kasaisi ir dar nori. O blogiausia liga – hemorojus: nei pats pažiūrėsi, nei kitam parodysi. Taip atsakė anekdoto herojus – jaunutis medicinos studentas. Iš tiesų susirgusiems hemorojumi nejuokinga.
Žmonės gėdijasi kreiptis į medikus, bijo arba mano, kad liga praeis negydoma. Taip ne tik galima pražiopsoti kitas panašių simptomų turinčias ligas, pavyzdžiui, vėžį, bet ir sulaukti, kol lengva hemorojaus stadija peraugs į sunkesnę, patirti komplikacijų. Apie hemorojų vengiama atvirai kalbėti, todėl šią ligą apipynęs ne vienas mitas. Neretai žmonės mano, kad tai – inteligentų ir vairuotojų liga, t. y. tų, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami.
Bet hemorojaus priežastys nėra iki galo aiškios. Nustatyta, kad pagrindiniai ligos vystymąsi skatinantys veiksniai yra lėtinis vidurių užkietėjimas ir su juo susijęs stanginimasis tuštinantis; per mažai skaidulų turintis maistas; įgimtas ar įgytas jungiamojo audinio silpnumas; nėštumas, hormoniniai organizmo pokyčiai. Mokslininkai nustatė, kad dauguma rizikos veiksnių susiję su pakilusiu spaudimu pilve (spaudimas kyla stanginantis, kosint, nėštumo metu) ir nepakankamu venų tonusu.
Hemorojus (lot. haemorrhoides – kraujavimas) yra viena dažniausių tiesiosios žarnos ligų, kuria serga kas dešimtas suaugęs žmogus, o kas antro hemorojiniai mazgai padidėję. Šia liga serga vyrai ir moterys, dažniausiai 45–65 metų, nors pasitaiko ir visai jaunų ligonių.
Kadaise manyta, jog hemorojus yra venų liga. Tiesa, tie, kuriems dėl hemorojaus kraujuoja iš tiesiosios žarnos, galėjo pastebėti, kad kraujas yra ryškiai raudonos, gana šviesios spalvos ir todėl panašesnis į arterinį nei į veninį. Kaip išsivysto ši liga?
Sergant hemorojumi pažeidžiamos ne venos, o kaverniniai kūneliai – po žarnos gleivine esančios ir išvaizda kempinę šiek tiek primenančios kraujagyslės. Tai vienintelės kraujagyslės, į kurias tiesiogiai atiteka arterinis kraujas, o išteka veninis. Sutrikus veninio kraujo tekėjimui, kaverniniai kūneliai ima didėti, jų sienelės suplonėja ir net gali įtrūkti. Štai kodėl sergant hemorojumi kraujuojama, dažniausiai – tuštinantis. Kraujuojama nedaug (kartais kraujo lašelius galima pastebėti ant tualetinio popieriaus) arba kraujas švirkščia čiurkšle. Laimei, hemorojus nėra mirtina liga ir tik retais atvejais dėl kraujavimo gali išsivystyti mažakraujystė. Beje, kuo labiau progresuoja liga, tuo dažniau ir gausiau kraujuojama (vėliausiose ligos stadijose tai gali būti nesusiję su tuštinimusi).
Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, medicinos mokslų daktaras, chirurgas koloproktologas Algimantas Tamelis papasakojo, kad kaverninių kūnelių kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, jie apsupti skaidulų, prisitvirtinę prie raumenų, o pagrindinė jų funkcija yra hermetizuoti išeinamąją angą. Jei minėtos skaidulos sutrūkinėja, kaverniniai kūneliai pasislenka žemyn išangės link, išsiplečia, traumuojama gleivinė. Tada ne tik pasireiškia kraujavimas, bet ir išeinamosios žarnos nesandarumas. Sergančius hemorojumi ima varginti išangės niežėjimas, išsipūtimo jausmas (dėl į mazgus priplūdusio kraujo), tempimas. Skausmas nėra dažnas šios ligos požymis. Išangę dažniau skauda dėl vėžio, įplyšimo, pūlinio. Skausmas būdingas tik komplikuotam hemorojui, kai hemorojinius mazgus užkemša trombas.
Hemorojus skirstomas į keturias stadijas, kurios viena nuo kitos skiriasi pagal mazgų padidėjimą ir iškritimą.
Pirma stadija diagnozuojama, kai mazgai yra viduje ir tik nežymiai padidėję. Antroji nustatoma, kai mazgai yra viduje, tačiau žmogui tuštinantis iškrenta išorėn, o po to vėl savaime grįžta atgal. Trečios stadijos požymiai: vidiniai hemorojiniai mazgai tuštinantis iškrenta, o atgal sugrąžinami tik ranka. Ketvirta stadija diagnozuojama, kai hemorojinių mazgų atgal grąžinti neįmanoma, jie nuolat iškritę į išorę. Ši klasifikacija medikams padeda tinkamai pasirinkti gydymo taktiką. Vienais atvejais pakanka konservatyvaus gydymo, o kitais prireikia chirurgų pagalbos.
Žmonių baimė ir nenoras dėl kraujavimo iš išangės kreiptis į medikus šios profesijos atstovams kelia pagrįstą nerimą. A. Tamelis tokį žmonių abejingumą sveikatai palygino su nevalyvumu. Mat kartais į hemorojaus panašiais simptomais pasireiškia vėžys. Be to, hemorojų diagnozavus anksti, gydymas lengvesnis ir efektyvesnis nei vėlyvose stadijose.
Kaip šia liga susirgę asmenys gali sau padėti? Pirmiausia būtina taip sureguliuoti dietą, kad neužkietėtų viduriai, kad būtų pakankamas išmatų tūris. Jei žmogus geria mažai skysčių, vartoja mažai daržovių ir kito skaidulų daug turinčio maisto, išmatų bus labai mažai, viduriai užkietės, todėl žmogus sunkiai tuštinsis. Todėl reikia nepamiršti gerti pakankamai skysčių (ne kavos ir ne vaisvandenių), valgyti daugiau daržovių, vaisių, duonos, gaminių su sėlenomis (arba jomis apibarstyti įvairius patiekalus).
Be to, hemorojų gali išprovokuoti ir dažnas alkoholio vartojimas bei aštrus maistas, dėl kurių suaktyvėja mažojo dubens kraujotaka, o kaverniniai kūneliai nuolat būna pripildyti kraujo ir tuštinantis lengviau plyšta. Tad dar viena sveiko gyvenimo taisyklė – vengti aštrių patiekalų ir alkoholio – tinka ir hemorojaus profilaktikai bei gydymui. Taip pat svarbu apsiprausti po kiekvieno tuštinimosi.
Pasak A. Tamelio, su gydytoju proktologu pasikonsultuoti būtina net ir tais atvejais, kai žmogui atrodo, kad liga nesunki, kraujavimas nedažnas, todėl „ir taip praeis“.
Tyrimas, anot mediko, nebaisus: pacientai nebeklupdomi ant kelių kaip anksčiau, o ištiriami gulintys ant šono. Ši poza žmogui atrodo psichologiškai saugesnė, priimtinesnė. Liga nustatoma atliekant rektoromanoskopinį tyrimą. Tik atlikus tyrimą paaiškėja, ar žmogus serga hemorojumi, ar jo nekamuoja sunkesnės ligos, tarkime, vėžys.
Jei šio vaisto rasti nepavyksta, kreipkitės į vaistininką – jis vaisto užsakys, jei vaistinėje jo nebėra. Vaistas paprastai pristatomas per 2–3 dienas.
2024
