Hemorojus

3/28/2024

Kodėl hemorojus – pati blogiausia liga

Dėstytojas studentų paklausė, kokia liga yra „geriausia“ ir kokia „blogiausia“. Maloniausia yra niežulys, nes kasaisi ir dar nori. O blogiausia liga – hemorojus: nei pats pažiūrėsi, nei kitam parodysi. Taip atsakė anekdoto herojus – jaunutis medicinos studentas. Iš tiesų susirgusiems hemorojumi nejuokinga.

 

Serga ne tik inteligentai

Žmonės gėdijasi kreiptis į medikus, bijo arba galvoja, kad liga praeis negydoma. Taip ne tik galima pražiopsoti kitas panašiais simptomais pasižyminčias ligas, pavyzdžiui, vėžį, bet ir sulaukti, kol hemorojus peraugs iš lengviausios į vėlesnę stadiją, patirti komplikacijų. Apie hemorojų net vengiama atvirai kalbėti, todėl šią ligą apipynęs ne vienas mitas. Neretai žmonės mano, kad tai – inteligentų ir vairuotojų liga. Tai yra tų, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami.

Bet hemorojaus priežastys nėra iki galo aiškios. Nustatyta, kad pagrinidiniai ligos vystymąsi skatinantys veiksliai yra lėtinis vidurių užkietėjimas ir su juo susijęs stanginimasis tuštinantis; per mažai skaidulų turintis maistas; įgimtas ar įgytas jungiamojo audinio silpnumas; nėštumas, hormoniniai pokyčiai organizme. Mokslininkai nustatė, kad dauguma rizikos veiksnių susiję su padidėjusiu spaudimu pilve (spaudimas padidėja stanginantis, kosint, nėštumo metu), o taip pat su nepakankamu venų tonusu.

Hemorojus (lot. haemorrhoides – kraujavimas) yra viena dažniausių tiesiosios žarnos ligų, kuria serga kas dešimtas suaugęs žmogus, o kas antro hemorojiniai mazgai padidėję. Šia liga serga vyrai ir moterys, dažniausiai 45 – 65 metų, nors pasitaiko ir visai jaunų ligonių.

 

Mokslininkai nustatė, kad
dauguma rizikos veiksnių
susiję su padidėjusiu
spaudimu pilve.

 

Venos niekuo dėtos

Kadaise buvo manoma, jog hemorojus yra venų liga. Tiesa, tie, kuriems dėl hemorojaus kraujuoja iš tiesiosios žarnos, galėjo pastebėti, kad kraujas esti ryškiai raudonos, gana šviesios spalvos ir todėl labiau panašus į arterinį nei į veninį. Kaip išsivysto ši liga?

Sergant hemorojumi pažeidžiamos ne venos, o kaverniniai kūneliai – po žarnos gleivine esančios ir savo išvaizda kempinę šiek tiek primenančios kraujagyslės. Tai vienintelės kraujagyslės, į kurias tiesiogiai atiteka arterinis kraujas, o išteka veninis. Sutrikus veninio kraujo nutekėjimui, kaverniniai kūneliai ima didėti, jų sienelės suplonėja ir net gali įtrūkti. Štai kodėl sergant hemorojumi kraujuojama. Dažniausiai tai įvyksta tuštinantis. Kraujuojama nedaug (kartais kraujo lašelius galima pastebėti ant tualetinio popieriaus) arba kraujas švirkščia čiurkšle. Laimei, hemorojus nėra mirtina liga, ir tik retais atvejais dėl kraujavimo gali išsivystyti mažakraujystė. Beje, kuo labiau progresuoja liga, tuo dažnesnis ir gausesnis kraujavimas. (Vėliausiose ligos stadijose jis gali būti nebesusijęs su tuštinimusi).

Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, medicinos mokslų daktaras, chirurgas koloproktologas Algimantas Tamelis papasakojo, kad kaverninius kūnelius kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, jie apsupti skaidulų, prisitvirtinę prie raumenų, o pagrindinė jų funkcija yra hermetizuoti išeinamąją angą. Jei minėtos skaidulos sutrūkinėja, kaverniniai kūneliai pasislenka žemyn išangės link, išsiplečia, traumuojama gleivinė. Tada ne tik pasireiškia kraujavimas, bet ir išeinamosios žarnos nesandarumas. Sergančius hemorojumi ima varginti išangės niežėjimas, išsipūtimo jausmas (dėl į mazgus priplūdusio kraujo), tempimas. Skausmas nėra dažnas šios ligos požymis. Išangę dažniau skauda dėl vėžio, įplyšimo, pūlinio. Skausmas būdingas tik komplikuotam hemorojui, kai hemorojinius mazgus užkemša trombas.

Hemorojus skirstomas į keturias stadijas, kurios viena nuo kitos skiriasi pagal mazgų padidėjimo ir iškritimo laipsnį.

Pirmoji stadija diagnozuojama, kai mazgai yra viduje ir tik nežymiai padidėję. Antroji stadija nustatoma, kai mazgai yra viduje, tačiau žmogui tuštinantis iškrenta išorėn, o po to vėl savaime grįžta atgal. Trečios stadijos požymiai: vidiniai hemorojiniai mazgai tuštinantis iškrenta, o atgal sugrąžinami tik ranka. Ketvirta stadija diagnozuojama, kai hemorojinių mazgų atgal grąžinti neįmanoma ir yra nuolat iškritę į išorę. Ši klasifikacija medikams padeda tinkamai pasirinkti gydymo taktiką. Vienais atvejais pakanka konservatyvaus gydymo, o kitais prireikia chirurgų pagalbos.

 

Kadaise buvo manoma,
jog hemorojus yra venų
liga.

 

Nei pažiūrėsi, nei parodysi

Žmonių baimė ir nenoras dėl kraujavimo iš išangės kreiptis į medikus šios profesijos atstovams kelia pagrįstą nerimą. A. Tamelis tokį žmonių abejingumą sveikatai palygino su nevalyvumu. Mat kartais į hemorojaus panašiais simptomais pasireiškia vėžys. Be to, hemorojų diagnozavus anksti, gydymas lengvesnis ir efektyvesnis nei vėlyvose stadijose.

Kaip šia liga susirgę asmenys gali sau padėti? Pirmiausia būtina taip sureguliuoti dietą, kad neužkietėtų viduriai, kad būtų pakankamas išmatų tūris. Jei žmogus geria mažai skysčių, vartoja mažai daržovių ir kito skaidulų daug turinčio maisto, išmatų bus labai mažai, viduriai užkietės, todėl žmogus sunkiai tuštinsis. Todėl reikia nepamiršti gerti pakankamai skysčių (ne kavos ir ne vaisvandenių), valgyti daugiau daržovių, vaisių, duonos, gaminių su sėlenomis (arba jomis apibarstyti įvairius patiekalus).

Be to, hemorojų gali išprovokuoti ir dažnas alkoholio vartojimas bei aštrus maistas, dėl kurių suaktyvėja mažojo dubens kraujotaka, o kaverniniai kūneliai nuolat būna pripildyti kraujo ir tuštinantis lengviau plyšta. Tad dar viena sveiko gyvenimo taisyklė – vengti aštrių patiekalų ir alkoholio – tinka ir hemorojaus profilaktikai bei gydymui. Taip pat svarbu apsiprausti po kiekvieno tuštinimosi.

Pasak A. Tamelio, su gydytoju proktologu pasikonsultuoti būtina net ir tais atvejais, kai žmogui atrodo, kad liga nesunki, kraujavimas nedažnas, todėl „ir taip praeis“.

Tyrimas, anot mediko, nebaisus: pacientai nebeklupdomi ant kelių kaip anksčiau, o ištiriami gulintys ant šono. Ši poza žmogui atrodo psichologiškai saugesnė, priimtinesnė. Liga nustatoma atliekant rektoromanoskopinį tyrimą. Tik atlikus tyrimą paaiškėja, ar žmogus serga hemorojumi, ar jo nekamuoja sunkesnės ligos, tarkime, vėžys.

 

Pirmiausia būtina
sureguliuoti dietą.

 

Kuo naudingi bioflavonoidai

Hemorojui gydyti skiriami vaistai – venotonikai. Tai – sistemiškai veikiantys ir beveik nesukeliantys šalutinių poveikių preparatai. Venotonikai mažina uždegimines reakcijas ir padeda atkurti kraujotaką, pagerindami pritekėjimo ir nutekėjimo pusiausvyrą. Kai kraujas neužsistovi, hemorojiniai mazgai ima mažėti. Venotonikai ir kai kurie vietiškai veikiantys vaistai (tepalai, žvakutės, želė) tinka ankstyvų stadijų hemorojui gydyti. Vėlesnėse ligos stadijose konservatyvus gydymas vaistais derinamas su invaziniais ir chirurginiais gydymo būdais.

Pavyzdžiui, gali būti atliekamas hemorojinių mazgų perspaudimas guminiais žiedais (procedūra neskausminga ir atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, po jos hemorojaus mazgai apmiršta ir pasišalina). Kur kas daugiau ištvermės ir laiko iš sergančiojo pareikalauja operacija, kuri atliekama stacionare, žmogus nedarbingas gali būti iki dviejų savaičių.

2024